O pradėsiu aš nuo revoliucijų, tai yra ne šiaip revoliucijų, o nuo tų revoliucijų, kurios siaučia virtualiame pasaulyje. Jūs nepatikėsit kiek jų ten buvo ir tebevyksta: PC, .COM, išmanieji telefonai, socialiniai tinklai – visa tai virtualiame pasaulyje išdidžiai vadinama revoliucijomis. Viena iš tokių neseniai praūžusių revoliucijų yra vienos-plokštės-mini-kompiuteriai. Iš tikrųjų, tai yra kreditinės kortelės dydžio, mažo pajėgumo pilnaverčiai kompiuteriai. Jie atrodo maždaug taip (kopiuteriukas yra žalios spalvos):
Pagal savo architektūrą jie yra panašūs į išmanųjį telefoną, be visų telefono atributų (ekrano, korpuso, GSM modulio, SIM kortelės, baterijos..). Iš techninės pusės jie niekuo nėra ypatingi, tačiau atsirado revoliucionieriai, kurie pradėjo pardavinėti juos už ~30 dolerių! Tokia kaina pakeičia viską. Turint omenyje jų didį, tokie kompiuteriukai gali būti integruojami į bet kokį įrenginį, ir kas įdomiausia, jie yra pritaikyti konstravimui namų sąlygomis.
Grįžtant prie mano išmanaus buto, vienos-plokštės-mini-kompiuteriai puikiai tinka “smegenų“ vaidmeniui:
- Naudoja mažai elektros – todėl gali būti visą laiką įjungti;
- Turi įvairiausias sąsajas – todėl prie jų galima prijungti įrenginius;
- Leidžia naudoti Linux tipo operacines sistemas – todėl galima naudoti daugybę sukurtos programinės įrangos.
Beliko išsirinkti teisingą – kas gali būti paprasčiau, ar ne? Deja, nėra taip paprasta, nes visi jie turi savo pliusus/minusus. Esminis dalykas yra apibrėžti, kam jis bus naudojamas. Mano atveju yra du skirtingi scenarijai:
- Protingo buto valdymas – tai yra mazgas, kur sueina įvairiais kanalais visa informacija, vykdomi sudėtingi algoritmai ir siunčiamos komandos kitiems įrenginiams. Kitais žodžiais - išmanaus buto smegenys;
- Galutinio įrenginio valdymas – tai yra mazgas, kuris valdo įrenginį, atliekantį kažkokią naudingą funkciją (garsiakalbių stiprintuvas, televizorius, daviklis, ..); tokiam valdymui nereikalingas didelis pajėgumas, tačiau reikalingas duomenų apsikeitimo kanalas su centriniu buto valdymu
Po ilgo blaškimosi “smegenų“ vaidmeniui aš pasirinkau tokį “žvėrį“ – ODROID-U3:
Kartu su atminties kortele (ji atlieka kietojo disko vaidmenį), maitinimo bloku, WiFi moduliu, korpusu ir siuntimu, jis man kainavo $152. Kam įdomu paskaityti vienos-plokštės-mini-kompiuterių palyginimus siūlau šį straipsnį. O kam mažiau įdomu, galiu pateikti tokį palyginimą: kompiuteris, kuris buvo naudojamas nuskraidinti žmogų į mėnulį Appolo misijoje turėjo 32768 kartų mažiau atmintis ir buvo 40483 kartų lėtesnis už mano pasirinktą.
Galutinio mazgo valdymui tokio pajėgumo nereikia, todėl aš ieškojau kuo pigesnio ir patikimesnio varianto. Beieškant radau, kad WiFi maršrutizatoriai (tie patys, kurie naudojami bevieliam WiFi ryšiui name) puikiai tam turėtų tikti – jie yra pigūs, turi galimybę perprogramuoti pagal poreikį, patikimi ir naudoja minimaliai elektros. Šis mažylis atspindi visas tas savybes - TP-Link WR703N:
Jis puikiai tinka praktiškai bet kuriam tikslui, kur yra naudojamas WiFi ryšys, išskyrus savo tiesioginiai paskirčiai (jis skirtas transliuoti GSM ryšį naudojant WiFi). Internete yra projektų, kur šis įrenginys yra naudojamas Interneto radijų transliavimui, pozicijos sekimui, telemetrijos duomenų transliavimui, USB įrenginių nuotoliniam prijungimui ir taip toliau. Jo kaina tik $30 (jis toks populiarus, kad yra pilna jo analogų, kurie kainuoja dar pigiau).
Taigi aiškėja, kas suteiks butui “išmanumo“, tačiau išlieka daugybė klausimų iš serijos “kaip ...“: kaip viską sujungti, kaip sukonfigūruoti programinę įrangą, kaip užtikrinti patikimumą. Panašu, kad nusimato dar ilgas kelias ;)



Komentarų nėra:
Rašyti komentarą